- luobinė
- luobìnė sf. (2) 1. iš luobų padaryta dėžė kam nors dėti: Augaloti tarnai nešė ir krovė į juos lagaminus ir luobines rš. Luobìnėse laikė miltus, kruopus Rt. Luobinėn pridėjo šiaudų ir kiaušinių, kad višta išperėtų Upn. 2. iš luobų padarytas namelis, palapinė: Mes šįvakar luobìnėj virsim vakarienę Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.